Mũsų rimtuolis Cesaris perėjo net kelias transformacijos stadijas. Jo šeimininkai išvyko laimės ieškot svetur. Cesarį paliko pažįstamam vaikinui, bet pas jį jis prabuvo neilgai. Atvyko labai bailus, anot atvežusio vaikino, bijojo net kačių, visi galėjome jį glostyti. Po truputį jaukinome, bet po kurio laiko Cesaris ėmė urgzti. Tad, kurį laiką pas jį užeidavo tik jo namelį valantis ir maitinantis asmuo. Pusę metų atvykęs jis lindėjo savo namelyje ir į savo tersą net neišeidavo. O po beveik pusmečio vieną dieną išėjo sustambėjęs beveik dvigubai ir ėmė drąsiai loti su visais kitais šunimis bei saugoti savo gyvenamą vietą. Bet skanios savanorių košės daro stebuklus ir yra būtinas priedas norint pelnyti labiau nusivylusio šuns prielankumą😊 Na jei atsirastų norinčių susipaźinti su Cesaris rimtai ir ilgai draugystei, mūsų savanorė padėtų susipažinti.