Prieš gerus 13 metų, gyvūnėlius pradėję gelbėti neturėdami savo nuolatinės globos vietos, vėliau įsikūrę nuomotoje žėmėje ir pradėję veiklą plyname lauke, praėjusiais metais organizacijos gimtadienio proga, pasidaliję gyvūnų globos namų vaizdeliu iš paukščio skrydžio, gavome sveikinimą ,,tegyvuoja šis beglobių gyvūnų miestelis”. Patys ir su siaubu, ir su džiaugsmu suvokėme ką prisidirbome, suteikdami galimybę gyventi dar ir dar 1 gyvybei. Per pastaruosius keletą metų teko priimti ir po 50 ir po 40 konfiskuotų (ne panašių į veislinius, o mišrūniukus) gyvūnėlių vienu metu. Su tokiu gausiu lojančiu, miauksinčiu, o kartais ir sparnais mosuojančiu ūkiu, atėjus metui kai finansinės lėšos išsenka, nemiga garantuota mažiausiai…

 

Nors ir labai sunkiai, su kukliomis finansinėmis lėšomis, mes gyvuojame. Tačiau iki šiol surinkta parama leisdavo išgyventi, kad ir labai taupant apie 4-5 mėn. Toliau dažnai tenka skolintis ir atiduoti skolas, vėl gavus Jūsų suaukotą paramą. Kad galėtume išlaikyti savo priglaustus gyvūnėlius, imamės įvairiausių, net ir pačių sunkiausių darbų, teikiame paslaugas keletui savivaldybių, tačiau, dažnu atveju, jas atlikdami patiriame daugiau išlaidų. Automobiliams, jų remontui, kurui, draudimams, darbuotojų atlyginimams dirbant ištisą parą ir savaitgaliais bei sunkiai sužeistų gyvūnėlių gydymui patiriame didžiules išlaidas. Viena paguoda-išgelbėtos gyvybės, kurių išlaikymui valstybė lėšų jau nebeskiria, jų išlaikymui ir gydymui naudojame žmonių suaukotą paramą.

 

2015 m. į prieglaudą parsivežėme Plutą, su kabančia nutrūkusia grandine ant kaklo klaidžiojantį apie dvi savaites. Plutas buvo išsekęs ir silpnas, kaklas smarkiai sužalotas, pažeista vidinė ausis, žaizdos labai gilios. Operacijos metu paaiškėjo, kad visas procesas įsisenėjęs, prasidėjęs vidinis pūliavimas ir padėtis žymiai sunkesnė, nei galėjom įsivaizduoti. Galvojome neišgyvens, tačiau pakliuvęs į kompetetingos veterinarės rankas išgyveno labai sudėtingą operaciją. Ausį teko iš naujo prisiūti dėl grožio, ji liko visam laikui nulinkusi. Plutas buvo didelis, skaudžių išgyvenimų patyręs šuo. Tokiam gyvūnui, deja, namus rasti sudėtinga. Vieninteliais ir paskutiniaisiais namais jam tapome mes. Netekome jo tik praėjusią savaitę. Prieglaudoje išgyveno aštuonerius metus. Dar bandėme gydyti, lyg ir buvo pagerėję, tačiau turėjome susitaikyti, kad nuo senatvės vaistų nėra. Mirė eidamas apie 13-uosius metus. Tokių Plutų, deja, kuriems tampame vieninteliu prieglobsčiu, yra šimtai, o per visą darbo laikotarpį, tūkstančiai.

 

Labai prašome skirti skirti savo 1,2 proc. pajamų dalį mūsų beglobių gyvūnų miesteliui. Jums ši parama nieko nekainuos, o jos dėka šimtai sužeistų, išmestų, nuskriaustų, ,,atitarnavusių” prie grandinės ir pamirštų gyvūnėlių turės kur prisiglausti, galės gauti tinkama gydymą, o kai kurie praleisti pas mus ir geriausias savo dienas.