GIKA atvyko pas mus nelabai nusiteikusi bendrauti su žmogumi. Vos ištiesus ranką, grąsino įkąst ir urzgė. Tačiau tokių atvejų jau matėme šimtus ir supratome, kad ne šuo čia piktas, bet atvyko ji iš aplinkos, kur saugiai nesijautė. Mažutė kudločiukė tiesiog gynėsi nuo visų ir gynė savo namučius, kuriuose apsigyveno. Tad reikėjo duoti jai laiko ir neskubinti įvykių.

Laimei, šita patirtis jau praeityje. Kiekvieną dieną matydama, kad ateinantis žmogus pasirūpina jos maisteliu, pakloja naują minkštą guolį, pakalbina, Gika atšilo ir tapo meili, žmogaus dėmesio trokštanti mergytė, nebebijo ir nepažįstamų žmonių ir yra pasiruošusi mylinčių ir atsakingų šeimininkų paieškoms.